Apleistas geležinkelis Novi Sade, Serbijoje - Nuotraukos: Szilárd Antal, 2021 m. / CULTstore

Europos paveldo dienų istorijos - tai kasmetinė iniciatyva, kurios metu dalijamasi EHD renginių organizatorių darbais ir skiriamas finansavimas tolesnei jų veiklai plėtoti. Projektams, kurie susiję su Europos paveldo dienų prioritetais, tokiais kaip švietimas, bendruomenės dalyvavimas ir įvairovė, be kitų kriterijų, galima skirti iki 10 000 EUR dotacijų, kartu su kitais privalumais, tokiais kaip orientacija į jaunimą ar tarpvalstybinių aspektų įtraukimas.

Viena iš organizacijų, gavusi dotaciją pagal 2024 m. kvietimą teikti paraiškas "Europos paveldo dienų istorijoms", buvo kultūros studijų platforma "CULTstore" Serbijoje projektui, skirtam geležinkelių paveldui Vidurio Europoje tyrinėti.

Europos paveldo dienų istorija

Šioje istorijoje buvo aiškinamasi, kaip XIX-XX a. vystėsi ir vėliau sunyko geležinkeliai Vojvodinos provincijoje Serbijos šiaurėje, taip pat tiriami ryšiai su Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija per buvusios Habsburgų monarchijos geležinkelių tinklo kontekstą. Aprašant apleistas stotis ir geležinkelius, buvo išdėstyti CULTstore tikslai atkreipti dėmesį į šias erdves, pasitelkiant skaitmenines technologijas, leidžiančias keliauti erdvėje ir laike.

Projekto metodas ir auditorija

Europos paveldo dienų istorijų dotacija buvo panaudota projektui "V4+V virtuali kelionė traukiniu". Pagrindinis šio projekto tikslas buvo užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis ir juos sudominti geležinkelių paveldu bei padėti jiems pasijusti įgalintiems patiems interpretuoti šią istoriją per įvairius dalyvaujamuosius renginius ir įtraukiančią veiklą. Taikant šį metodą geležinkelių paveldas buvo atskleistas socialiniame ir kultūriniame kontekste, praeities ir dabarties sąsajos buvo grindžiamos tokiomis temomis kaip prekyba, judėjimas ir priklausomybė, o projekte panaudotos šiuolaikinės technologijos taip pat pabrėžė skaitmeninimo vaidmenį išsaugant ir propaguojant kultūros paveldą ateityje. Projektas, pritraukęs dalyvius iš daugiakultūrių ir kaimo regionų bei kitų valstybių, taip pat siekė kurti bendruomenes ir įtraukti įvairių kalbinių ir kultūrinių tapatybių atstovus, suteikdamas platformą ir erdvę saviraiškai ir dialogui.

Jaunimo įtraukimas ir įgalinimas

Projektu buvo siekiama sukurti saugią, įkvepiančią ir prieinamą erdvę jaunoms auditorijoms atrasti ir dalyvauti kultūros paveldo veikloje. Metodika sujungė struktūrinį švietimą ir neformalųjį mokymąsi, paveldą pristatant ne tik kaip studijuojamą dalyką, bet ir naudojant jį kaip asmeninio ir socialinio tobulėjimo priemonę. Projekto metu organizatoriai ypač džiaugėsi dideliu 16-26 metų amžiaus auditorijos susidomėjimu ir reagavo į jį pritaikydami planus, kad būtų ypač orientuoti į šios amžiaus grupės kūrybiškumą ir smalsumą. Šių jaunų žmonių balsai buvo svarbiausia projekto dalis, o sutelkus dėmesį į jų vaidmenį paveldo propagavimo srityje, jie dalyvavo kaip kūrėjai, kurie vadovavo diskusijoms ir pristatymams, o ne kaip pasyvūs dalyviai. Projekte taip pat buvo akcentuojama platesnė Europos kultūros bendruomenė, skatinant kultūrų dialogą ir puoselėjant paneuropines demokratijos ir kultūrinės įvairovės vertybes, pasitelkiant aktyvų pilietiškumą ir socialinę įtrauktį.

Įtraukianti veikla ir aktyvus dalyvavimas

Pagrindinis projekto rezultatas buvo virtualaus geležinkelio maršruto sukūrimas, istorines keliones paverčiant šiuolaikinėmis skaitmeninėmis kelionėmis, prieinamomis naudojant QR kodus ir projekciją. Dabar internete galima rasti rašytinių pasakojimų ir vaizdo įrašų, taip pat archyvinių ir šiuolaikinių infrastruktūros objektų, tokių kaip tuneliai, tiltai ir depai, nuotraukų - tai interaktyvi patirtis, jungianti paveldo geležinkelių objektus tarp valstybių sienų.

Daugelyje veiklų taip pat buvo raginama aktyviai dalyvauti ir asmeniškai apmąstyti kuriant turinį, išryškėjo tokios sąvokos kaip apleisto pastatų paveldo ir ekonominio nuosmukio ryšys, taip pat kitos nostalgijos, naujovių ir tvarumo temos. Per nuotraukų konkursą dalyviai buvo skatinami užfiksuoti ne tik fizines geležinkelio stočių struktūras, bet ir išreikšti emocinius šios istorijos aspektus. Šios "fotoistorijos" vėliau buvo sudėtos į fotografijų parodą, kuri apkeliavo Serbijos miestus. Taip pat buvo surengta keletas "Jaunimo pokalbių" renginių, kuriuose mokiniai kartu aptarė savo patirtį apie geležinkelius iš tokių perspektyvų kaip kelionės, prisiminimai ir menas. Jaunuoliai patys moderavo pokalbius tokiomis temomis kaip architektūrinis restauravimas, tvari plėtra ir kelionių geležinkeliais po Europą patirtis.

Europos šalių sujungimas

Projekto pavadinime "V4+V", kuris reiškia Višegrado šalis ir Vojvodinos provinciją Serbijoje, atsispindėjo tarptautiniai projekto aspektai, kurių šaknys glūdi buvusios Habsburgų monarchijos geležinkelių tinklo palikime. Remiantis šia bendra tarpvalstybine istorija, projekto europiniu aspektu siekta sukurti prasmingą kolektyvinės atminties platformą Serbijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje ir pabrėžti, kaip bendra infrastruktūrinė praeitis galėtų būti panaudota ateities bendradarbiavimui. Skaitmeninis žemėlapio pobūdis taip pat leido laisvai ir atvirai naudotis sukurta informacija, taip remiant įtrauktį ir kultūrų dialogą bei apmąstant, kaip geležinkeliai jungia žmones ir kultūrą, taip pat fiziškai sujungia vietoves.

Atsiliepimai apie projektą ir ateities planai

Jaunųjų dalyvių atsiliepimai parodė, kad padidėjo nuosavybės jausmas ir susidomėjimas geležinkelio vietomis kaip jų kultūrinio identiteto dalimi, o parodos lankytojai teigė, kad paroda padėjo jiems iš naujo apsvarstyti apleistų pramoninių erdvių ir stočių vertę jų vietovėje. Skaitmeninė kelionė tebėra internete ir toliau traukia lankytojus, o fotoistorijos ir renginių medžiaga buvo pateikta su jaunimu dirbantiems asmenims ir mokytojams švietimo tikslais. Projekto interneto svetainė papildyta leidiniu su patarimais ir pavyzdžiais, kaip įtraukti jaunimą į geležinkelių paveldą, o keli universitetai tariasi, kaip ateityje į savo architektūros mokymo programas įtraukti projekto metodą.

Siekdami dar labiau išplėsti projekto aprėptį, organizatoriai dabar svarsto galimybę bendradarbiauti su mokyklomis ir kultūros centrais, kad būtų nagrinėjamos papildomos temos, pavyzdžiui, moterys geležinkelių istorijoje ir aplinkos tvarumas, taip pat planuojami tolesni renginiai, kurie išplės projekto geografinį poveikį Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos jaunimui.

Daugiau informacijos apie projektą, taip pat išteklių ir virtualaus važiavimo traukiniu žemėlapį galima rasti projekto interneto svetainėje rail4v4v.com. CULTstore veiklą taip pat galima sekti Instagram tinkle.